- išūgis
- i̇̀šūgis dkt. Suknẽlė i̇̀šūgiui.
.
.
išūgis — 1 ìšūgis sm. (1) 1. visiškas išaugimas, subrendimas: Jo toks ìšūgis: tik 14 metų, o jau su manim lygus Ck. Pačiame ìšūgė[je] mirė Kv. 2. drabužio išaugimas: Prašom pasiūt jam kailiniukus ant ìšūgio (kad ir paaugęs dar galėtų jais dėvėti) Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
išūgis — 2 ìšūgis, ė smob. (1) kas išaugęs, aukštas: Tas gavo gražią pačią, tokią ìšūgę Užv … Dictionary of the Lithuanian Language